2021 metų gegužės 12 d. vyko Verslo ir technologijų fakulteto organizuota tradicine tapusi tarptautinė studentų mokslinė-praktinė konferencija „Šalis, kurioje gyventi gera“.
Aktuali ir įvairi konferencijos tematika
Konferencijos tikslas – skatinti studentus dalintis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, pristatyti konferencijos tematikai aktualių tyrimų rezultatus, pasidalinti įžvalgomis, patirtimis bei novatoriškomis idėjomis, inicijuoti mokslines diskusijas bei mokslo sklaidą.
Konferencijos tematika labai įvairi: saugi ir sveika aplinka, inovatyvių technologijų panaudojimas, žmogaus gerovė ir socialinė atsakomybė bei socialinis darbas ir sveikata. Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose, kurį moderavo ISI-18 gr. studentas Dainius Trubila ir BA-19 gr. studentė Toma Šaltytė, tarptautinėje sekcijoje dirbo docentė dr. Rūta Meištė. Kiekvienoje sekcijoje visų pranešimų klausėsi ir konferencijos uždarymo metu girdėtus pranešimus apibendrino fakulteto dėstytojos docentės dr. Inga Jakštonienė, Ramutė Narkūnienė ir dr. Rūta Meištė.
Pirmos ir antros sekcijų klausytojai pirmiausia išklausė plenarinį pranešimą „Inovatyvios kaimo gyvybingumo skatinimo idėjos“, kurį pristatė Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė Rasa Melnikienė. Tarptautinės sekcijos plenariniame posėdyje pranešimą „Natūralūs vandens kokybės gerinimo metodai“ skaitė Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Aplinkos ir statybos inžinerijos fakulteto prodekanė Linda Grinberga. Lektorė labai įdomiai pristatė natūralius vandens kokybės gerinimo metodus gamtoje.
Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė studentai iš Utenos, Kauno, Alytaus kolegijų, Klaipėdos valstybinės ir Šiaulių valstybinės kolegijų, Lietuvos sporto universiteto, taip pat Latvijos universiteto, Rygos pirmosios medicinos kolegijos, Rusijos tarptautinės turizmo akademijos, Zaporožės valstybinio medicinos universiteto, Pskovo valstybinio universiteto. Iš viso konferencijos dalyviai galėjo pasiklausyti 34 studentų pranešimų.
Pirmosios sekcijos pranešimai
Pirmojoje sekcijoje ypač aktyvūs buvo Utenos kolegijos studentai: Paulius Šinkūnas pristatė pranešimą „Technologinių parametrų monitoringas pieno produktų talpose“, Judita Araminienė - „Technologinių parametrų monitoringas metalo dažymo linijoje“, Arturas Juchganson klausytojams - fotovoltinių saulės modulių pritaikymo galimybes, Edita Vingilienė - pranešimą „Raugintų pieno produktų asortimento išplėtimas, atsižvelgiant į šiuolaikines mitybos tendencijas“. Indrė Juodelytė, Erika Čirūnaitė pristatė tyrimą „Žalio pieno, tiekiamo Anykščių ir Utenos miestų gyventojams, kokybės tyrimas nustatant bendrą bakterijų skaičių“, Raimonda Gudelaitienė skaitė pranešimą „Raugų įtaka varškės kokybiniams rodikliams“. Didelio susidomėjimo sulaukė Gabijos Uselytės pranešimas „Radono tūrinio aktyvumo darbo vietose, įrengtose pastatų rūsiuose tyrimas“.
Šioje sekcijoje pranešimus skaitė ir kitų mokymo institucijų studentai. Gabrielė Ulskė (Klaipėdos valstybinė kolegija) papasakojo apie medienos atliekų panaudojimą, Julius Kvasas (Kauno kolegija) pristatė pranešimą „Litavimo stotelės su temperatūros kalibravimo funkcijos sukūrimas“. Apie biomedžiagų ir jų kompozitų pritaikymą statyboje kalbėjo Eimantas Petrulis (Klaipėdos valstybinė kolegija), o Radvilė Janušauskaitė (Kauno kolegija) - apie prekybos centre esančių krepšelių ir vežimėlių rankenų mikrobinį užterštumą.
Visi sekcijos dalyviai profesionaliai pristatė savo pranešimus ir sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo bei klausimų.
Antrosios sekcijos pranešimai
Antrojoje sekcijoje aktyvumu taip pat nenusileido Utenos kolegijos studentai. Karolina Baltakienė pristatė pranešimą „Kultūrinio turizmo vystymas Užpalių dvaro pavyzdžiu“. Renata Geštautaitė pranešime „Ekologiškų paslaugų vystymo poreikis viešbučiuose“ kalbėjo apie visuomenės sąmoningumuą rinktis ekologiškas paslaugas, tokiu būdu tausojant gamtos išteklius ir išsaugant juos ateities kartoms. Ligita Laucytė savo pranešime „Vietinio maisto vartojimas Utenos rajone“ pristatė kriterijus, lemiančius vietinio maisto produktų pasirinkimą ir vartojimą, taip siekiant išsaugoti mūsų gamtos išteklius. Raimonda Gaulytė pristatė pranešimą „Skirtingų darbo su jaunimu formų panaudojimas Utenos atvirajame jaunimo centre – kaip prielaida jaunimo įgalinimui“. Toma Šaltytė ir Lukrecija Trumpaitė pristatė Lietuvos verslo mokesčių pokyčių statistinių duomenų analizę 2015-2019 m. laikotarpiu. Juneta Kvaselytė išanalizavo vartotojų (moterų) poreikius ir kriterijus renkantis apatinį trikotažą. Lina Jakubėnienė papasakojo apie socialinio darbuotojo veiklą komandoje, organizuojant neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų laisvalaikį savarankiško gyvenimo namuose. Dianos Šmoilovaitės pranešime atskleistos 3-6 metų amžiaus vaikų adaptacijos naujoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos grupėje problemos.
Svečiai iš kitų mokymo institucijų taip pat aktyviai prisidėjo prie antroje sekcijoje nagrinėjamų temų: Jekaterina Kucalova (Lietuvos sporto universitetas) kalbėjo apie karantino reikšmę paauglių fiziniam aktyvumui ir mokymosi pasiekimams, Evelina Visockytė (Lietuvos sporto universitetas) atskleidė, kaip pasikeitė 9-12 klasių moksleivių emocinė būsena COVID-019 pandemijos metu: paveikta emocinė būsena, sutrikdytas darbas, pasikeitė fizinis aktyvumas, moksleiviai nenoriai išnaudoja galimybes sportuoti, daug laiko leidžia interneto erdvėse. Moksleiviai patys vertino emocinę būseną - jų teigimu, išaugo liūdesys, nepasitenkinimas, baimė, nerimas. Ingrida Sakavičiūtė (Alytaus kolegija) skaitė pranešimą „Vaikų maitinimo organizavimas Valdorfo pedagogikos principais“.
Trečiosios sekcijos pranešimai
Daugumoje pranešimų paminėti šiandienos gyvenimo klausimai: „Covid-19“ situacija ir jos įtaka mūsų kasdienybei, kuri pakeitė mūsų darbo ir mokymosi būdą, migravimo galimybes ir savęs apsaugą. Viskas pasikeitė, tačiau sakoma, kad labiausiai nukentėjo turizmo pramonė. Ta tema skaityti Rusijos tarptautinės turizmo akademijos studentų pranešimai: Anos Pyatihatkos „Turizmo industrijos vaidmuo įveikiant Covid-19 krizę“, Viktorijos Filkinos „Istorinis viešbutis ant ratų“ ir Olego Kuzmino pristatyta virtuali ekskursija ,,Maskva, kuri neegzistuoja”.
Visos konferencijoje aptartos temos buvo aktualios mūsų šiandieniniame gyvenime. Pranešimai buvo labai įdomūs ir gerai paruošti. Studentai parodė savo sugebėjimą atlikti tyrimus, gauti ir analizuoti rezultatus, kuriuos galima pritaikyti įmonėse ar organizacijose, įveikiant kai kuriuos sunkumus, sprendžiant sudėtingas situacijas.
Dėkojame konferencijos moderatoriams, studentų pranešimų vadovams - dėstytojams, studentams ir visiems konferencijos dalyviams.
Verslo ir technologijų fakulteto dekanė dr. Vaida Bartkutė-Norkūnienė
