Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. įgyvendinamas projektas „Jaunos tyrėjos mokslinės kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas“ pasiekė finišą.
Projekto metu buvo tobulinama jaunos tyrėjos, Verslo ir technologijų fakulteto Buhalterinės apskaitos studijų programos 3 kurso studentės Lukrecijos Trumpaitės mokslinė kvalifikacija ir kompetencijos.
Lukrecija pristatė tyrimo ,,Lietuvos pieno sektoriaus produkcijos eksporto į Šiaurės Europos šalis prognozavimą COVID – 19 pandemijos kontekste” rezultatus studentų mokslinėje konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos mokslų taryba.
Tyrime gilinamasi į Lietuvos pieno sektoriaus produkcijos eksporto prognozavimą į Šiaurės Europos šalis COVID – 19 pandemijos kontekste. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos pieno sektoriaus produkcijos eksporto prognozavimą į Šiaurės Europos šalis COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti COVID – 19 pandemijos įtaką pieno sektoriaus eksportui 2) atlikti Šiaurės Europos šalių ekonominių rodiklių ir Lietuvos pieno sektoriaus produkcijos eksporto į Šiaurės Europos šalis analizę 2016-2020 m. ir prognozavimą 2022-2023 m. COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, kintamųjų grupavimas, regresijos statistiniai modeliai, grafinis vaizdavimas. Tyrimo problema: kokios Lietuvos pieno sektoriaus produkcijos eksporto apimtys į Šiaurės Europos šalis COVID-19 pandemijos kontekste 2022-2023?
Teorinio tyrimo rezultatai. Atlikta mokslinės literatūros analizė rodo, kad pandemijos metu neigiamą COVID-19 pandemijos įtaką patyrė ir pieno sektorius dėl sumažėjusios pieno gamybos ir tuo pačiu sumažėjusių eksporto apimčių dėl valstybių skelbiamų apribojimų, siekiant suvaldyti pandemiją visame pasaulyje.
Atlikta COVID-19 pandemijos įtakos pieno sektoriaus eksportui analizė atskleidė, kad kiekviena šalis ar valstybė labai skirtingai tvarkėsi su pandemijos sukeltomis problemomis pieno sektoriuje, t. y. vienoms šalims pandemija pieno sektoriui turėjo minimalų poveikį, kaip pavyzdžiui Prancūzijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Kanadai, Australijai ir Naujajai Zelandijai, tuo tarpu Lotynų Amerikos ir Azijos pieno sektorius greitai prisitaikė prie esamos padėties, gaminant įvairesnę produkciją ir trumpinant prekybos kanalus, o visam likusiam pasauliui COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį ne tik laiku gauti žaliavas, bet ir eksportuoti pagamintą produkciją.
Atlikus teorinę analizę, pastebima, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuva taip pat susidūrė su iššūkiais pieno sektoriuje, t. y. sumažėjusi pieno supirkimo kaina įtakos turėjo pieno ūkių skaičiaus mažėjimui, pagrindinėse pasaulio rinkose sumažėjusi paklausa lėmė sumažėjusias pieno sektoriaus produkcijos eksporto apimtis. Analizė rodo, kad Lietuvos pieno sektorius labai stipriai yra priklausomas nuo eksporto, kadangi daugiau kaip pusė pieno yra eksportuojama, o pandemijos laikotarpiu, ypač pandemijos pradžioje, eksporto galimybės buvo ribotos. Teoriniams teiginiams pagrįsti atliekamas empirinis tyrimas.
Empirinio tyrimo rezultatai. Iš statistinių duomenų analizės matyti, kad Danijos, Švedijos ir Suomijos BVP analizuojamu laikotarpiu tendencingai didėjo, ypač didėjimas stebimas Danijoje. Bendras vidaus produktas analizuojamu laikotarpiu didžiausias buvo Švedijoje – vidutiniškai 473853,2 Eur., Danijoje – 300647,8 Eur., o mažiausias Suomijoje – 230634,2 Eur. Analizė rodo, kad BVP 2016-2020 metais turėjo tendenciją didėti, t. y. daugiausia per šį laikotarpį BVP išaugo Danijoje net 10,39 proc., Suomijoje 8,51 proc. Švedijoje 1,97 proc.
Analizė rodo, kad iš visų analizuojamų šalių mažiausias užimtumo lygis buvo Suomijoje visu analizuojamu laikotarpiu, nors kiekvienais metais stebimas šio rodiklio didėjimo tendencijos, t. y. nuo 2016 metų iki 2020 metų užimtumo lygis padidėjo 4,22 proc. Likusiose valstybėse pastebimas užimtumo lygio didėjimas nuo 2016 metų iki 2018 metų, o nuo 2019 metų COVID-19 pandemijos laikotarpiu stebimas nežymus užimtumo lygio mažėjimas Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu suderintas vartotojų kainų indeksas 2016-2020 visose šalyse turėjo tendenciją didėti. Didžiausias kainų indeksas fiksuojamas 2020 metais Švedijoje – 107,63, mažiausias Danijoje – 102,90. Kaip matyti iš analizės duomenų, 2016-2020 metais SVKI išaugo Švedijoje – 6,42 proc., Suomijoje – 3,58 proc., mažiausias stebimas Danijoje – 2,90 proc.
Tyrimo metu, remiantis Europos Komisijos pateiktomis Danijos, Švedijos ir Suomijos ekonominių rodiklių prognozėmis 2021-2023 m., apskaičiuotos ekonominių rodiklių 2021-2023 m. prognozės. Atlikta Danijos, Suomijos ir Švedijos makroekonominių rodiklių analizė 2016-2020 ir jų prognozės 2021-2023 rodo, kad bendras vidaus produktas, užimtumo lygis ir suderintas vartotojų kainų indeksas analizuojamu laikotarpiu turi tendenciją didėti. Atlikti ekonominių rodiklių prognozių skaičiavimai rodo, kad 2021-2023 metais visi rodikliai turės tendenciją didėti. Kaip rodo analizės duomenys, BVP to meto kainomis nuo 2020 metų padidės 8,42 proc. 2023 m., užimtumo lygis turės tendenciją didėti, t. y. nuo 2020 m. padidės 4,25 proc. 2023 metais ir suderintas vartotojų kainų indeksas taip pat didės – nuo 2020 metų padidės 5,93 proc.
Iš analizės duomenų matyti, kad daugiausia pieno produktų 2016-2018 metais eksportuojama į Daniją, nuo 2019-2020 daugiausia į Švediją. Analizuojamu laikotarpiu mažiausia pieno produktų buvo eksportuojama į Suomiją. Iš viso į Švediją, Suomiją ir Daniją 2016 metais eksportuota 2791,60 tūkst. Eur, 2017 – 3720,50 tūkst. Eur, 2018 – 3404,00 tūkst. Eur, 2019 – 4950,90 tūkst. Eur, 2020 – 4994,80 tūkst., Eur. Pastebima, kad bendras pieno produktų eksportas analizuojamu laikotarpiu turėjo tendenciją didėti.
Atliktus daugiamatės tiesinės regresinės analizę nustatytas stiprus ryšys tarp Šiaurės Europos šalių ekonominių rodiklių ir Lietuvos eksporto apimčių (Danijos koreliacijos koeficientas R=0,8843723 ir determinacijos koeficientas R2=0,7821144, Švedijos – R=0,9493799 ir R2=0,901322 ir Suomijos – R=0,812758 ir R2=0,660576). Tyrimo metu suformuoti daugiamatės tiesinės regresijos statistiniai modeliai Lietuvos pieno ir pieno produktų, ir kt. eksporto apimtims į Daniją, Švediją ir Suomiją prognozuoti.
Atlikta analizė leido pateikti apibendrinančius Lietuvos pieno ir pieno produktų, ir kt. į Daniją, Švediją ir Suomiją faktinių (2016-2020) ir prognozuojamų metų (2021-2022 m.) eksporto apimčių duomenis.
Projekto mokslinė vadovė - Verslo ir technologijų fakulteto Verslo ir viešosios vadybos katedros docentė dr. Sandra Jakštienė.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonės 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.
