Kasmet kovo 20-ąją švenčiame Žemės gimtadienį – Pasaulinę Žemės dieną, kurios tikslas atskleisti gamtos svarbą ir reikšmę žmonių gyvenimui, siekti jos visapusiško išsaugojimo.
Žemės diena Jungtinių Tautų nutarimu pasaulyje minima jau 40 metų, o Lietuvoje - 19.
Sveikindami visus šios gražios šventės proga, kartu norime priminti, jog pavasario lygiadienis – Pasaulinė Žemės diena – mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną.
Aplinkos tarša kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai. Tokią išvadą skelbia tyrimą šia tema publikavęs medicinos žurnalas „The Lancet“. Lietuvai didžiausią susirūpinimą kelia taršos mažinimas transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Europos Komisija siūlo, kad naujų lengvųjų automobilių ir furgonų vidutinis išmetamo anglies dioksido kiekis 2030 metais būtų 30 proc. mažesnis nei 2021 metais.
Pasak „The Lancet“, nuo aplinkos užterštumo kasmet miršta daugiau žmonių negu nuo rūkymo, bado ar gamtos nelaimių. Studijoje tvirtinama, kad vienas iš šešių ankstyvos mirties atvejų 2015 metais galėjo būti priskiriamas ligoms, kurias sukėlė toksinai ore ir vandenyje. Nuo jų, kaip manoma, tais metais iš viso mirė 9 mln. žmonių: apie 6,5 mln. – dėl užteršto oro, 1,8 mln. – dėl užteršto vandens. Konservatyviu vertinimu, tarša pražudė pusantro karto daugiau pasaulio gyventojų negu rūkymo sukeltos ligos ir tris sykius daugiau nei AIDS, tuberkuliozė bei maliarija kartu sudėjus, taip pat 15 kartų daugiau, negu žuvo per karus ar kitais smurtiniais atvejais. Tyrimas atskleidė, kad 92 proc. žmonių, kurių mirties priežastis buvo aplinkos užterštumas, gyveno žemo ar vidutinio pragyvenimo lygio valstybėse. Kaip rekordininkės nurodomos dvi šalys: Indija – čia nuo taršos kasmet miršta apie 2,5 mln. gyventojų, Kinija – apie 1,8 milijono.
Mirčių nuo užterštumo skaičius pagal valstybes
|
Valstybės |
Mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų |
|
Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Turkija, Šveicarija, Austrija, Slovėnija, Airija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Suomija |
iki 50 |
|
Jungtinė Karalystė, Vokietija, Belgija, Čekija, Slovakija, Italija Graikija, Danija |
51–100 |
|
Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Makedonija, Rusija, Lietuva |
101-150 |
|
Baltarusija, Ukraina, Bulgarija |
151-316 |
Šaltinis: „The Lancet“, DW
Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos valstybėmis (Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Makedonija bei Rusija) patenka tarp šalių, kuriose mirštamumas nuo aplinkos taršos siekia 101–150 žmonių iš 100 tūkstančio. Šią grupę, be „rekordininkių“ Indijos ir Kinijos, lenkia Baltarusija, Ukraina bei Bulgarija (151–316 gyventojų iš 100 tūkst.).
Informaciją pagal https://www.lzinios.lt/lzinios/ekonomika/tarsa-nuzudo-daugiau-zmoniu-negu-karas-ir-badas/254285 parengė Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Jakštonienė
